Jau prieš kelias dienas užsiminiau, jog į namus atvažiavo ASUS Xonar D1 garso plokštė, kuri bus naudojama tiek įprastam muzikos klausymui ar filmų peržiūrai savaitgalį, tiek ir kitos garso įrangos testavimui. Tai prieš daugiau nei 2 metus pristatyta plokštė, pirmosios ASUS aukštos klasės namų vartotojams skirtos Xonar D2 mažoji sesutė, kuri dar ir šiandien pagal savo specifikacijas yra pakankamai gerai atrodantis produktas.

Plokštė

Xonar D1 yra žemo profilio plokštė, kurią ASUS nori matyti tiek jūsų įprastuose, tiek ir mažučiuose HTPC kompiuteriuose, todėl be įprasto galinio skydelio prideda ir žemo profilio skydelį. Be jo pakuotėje yra įprastas Stereo 2 x RCA į 3,5 mm 1,5 m ilgio kabelis, optinės garso išvesties adapteris, vartotojo vadovas ir diskas su tvarkyklėmis.

Xonar D1 žymiai mažesnė už D2, todėl natūralu, kad komponentų ant plokštės taip pat mažiau arba jie kitokie. Pirmiausia - apie įvesties ir išvesties lizdus galinėje panelėje. Čia keturi įprasti 3,5 mm lizdai priekinėms, šoninėms, galinėms kolonėlėms bei žemadažniui ir centrinei kolonėlei. O penktasis lizdas - net trijų paskirčių. Ir tai yra vienas didžiausių plokštės trūkumų, lyginant ją su Xonar D2. Tas pats lizdas naudojamas ir mikrofono, ir kitų garso šaltinių įvesčiai ir Optinei daugiakanalei garso išvesčiai (tam reikalingas pridedamas adapteris), todėl tenka susitaikyti, kad vienu metu prie jo gali būti prijungtas tik vienas prietaisas. Tai blogiausios žinios tiems, kurie nori naudoti šią jungtį būtent garso išvesčiai, mat analoginio įėjimo garsui jau nebeliktų. Taigi garso įrašinėjimui D1 tikrai nėra labai pritaikyta. Kita nelabai maloni (bent jau iš pradžių) jungčių savybė - vienodos spalvos lizdai, pirmą kartą verčiantys skaityti mažyčius užrašus, nurodančius, kur jungti kurį kolonėlių kabelį, tačiau jų išdėstymas analogiškas kitų garso plokščių jungčių išdėstymui.

O dabar apie plokštėje naudojamus komponentus. Plokštėje naudojamas ASUS AV100 audio procesorius, kurio tikrasis autorius yra C-Media (modelio numeris CMI8788), ir kuris iš tiesų yra tas pats Xonar D2(X) naudojamas AV200. Pats audio procesorius sukurtas PCI magistralei (PCI-E garso plokščių modeliuose papildomai naudojami PCI - PCI-E konverteriai) bei gali palaikyti iki 8 analoginių išėjimų ir tiek pat analoginių įėjimų, turi SPDIF siųstuvą ir imtuvą su su 192 kHz diskretizavimo lygiu ir 24 bitų gyliu. Šis procesorius palaiko ir Dolby Digital Live 5.1 bei DTS. Tiesa DTS funkcijos D1 savininkai negauna. ASUS ją palieka tik brangesnėms garso kortoms.

Toliau - skaitmeniniai-analoginiai keitikliai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso garso kokybė. Čia pataupyta, lyginant su Xonar D2. Dviems priekiniams (svarbiausiems) garso kanalams ASUS naudoja Cirrus Logic CS4398 - keitiklį pasižyminti aukštu (iki 120dB) dinaminiu diapazonu ir -107 dB THD+N lygiu, Visgi net jis nusileidžia brangesnėse ASUS plokštėse naudojamiems Texas Instruments Burr-Brown serijos DAC'ams. Likusiems išėjimams pataupyta dar labiau ir panaudotas 6 kanalų tos pačios kompanijos CS4362A keitiklis (114 dB dinaminis diapazonas, -107 dB THD+N). Analoginio-skaitmeninio keitiklio (garso įvesčiai) vietoje randame vėlgi Cirrus Logic produktą - CS5361 - su 114 dB dinaminiu diapazonu ir -105 dB TDH+N.

Toliau keliaujame prie operacinių stiprintuvų - paskutinės grandies prieš atiduodant garsą į išėjimus, kurioje šis gali būti sugadintas. ASUS Xonar D2 plokštėje panaudojo pakankamai populiarius JRC 5532 ir UTC MC4580 operacinius stiprintuvus, sumontuotus galinėje plokštės dalyje.

Kaip galite matyti, ant plokštės, šalia išėjimų gražiai išrikiuotos kelios eilės polimerinių kondensatorių, filtruojančių garsą nuo nepageidaujamų triukšmų. Viršutiniame kampe randame kontaktus korpuso audio lizdų prijungimui. Tiesa, kitaip nei dabartinių integruotų audio posistemių atveju, kartu naudoti ir priekinio ir galinio audio išėjimų nepavyks. Tiesa, dviejų mikrofonų prijungimui niekas netrukdo. Taip pat ant plokštės randame ir papildomą stereo įėjimą, kurį naudos nebent tie, kurie naudoja senesnius TV tiunerius, iš kurių siunčiamas garsas į garso plokštę keliauja atskiru kabeliu, bei papildomą SPDIF išėjimą.

Turbūt kyla klausimas, kas yra tie balti stačiakampiai ant plokštės. Tai relės (arba mechaniniai perjungėjai, jeigu taip galima pasakyti), kurios mechaniškai perjunginėja plokštės išėjimus ar įėjimus (line in su mic in, galinę kolonėlių išvestį su priekine ir pan.). Ir, be abejo, kaip ir bet kurios kitos relės, spragteli persijungdamos.

Specifikacijos

Taigi ką mums visa tai duoda? O gi 16/24 bitų raišką ir 44.1/48/96/192 diskretizaciją visiems 8 garso kanalams, taip pat 192 kHz įrašymo galimybes (ASUS ASIO 2.0 tvarkyklės taip pat palaiko iki 192 kHz), 116 dB ir 112 dB SNR atitinkamai priekiniams bei likusiems kanalams ir gana aukštą 112 dB SNR įėjime. Iškraipymai (THD+N) išėjimuose siekia -105 dB (0,00056%), o įėjime - -108dB (0,0004%). D2, kaip jau minėjau, palaiko Dolby Digital Live (galimybė SPDIF išėjimu siųsti 6 kanalų garsą), taip pat Dolby Pro-Logic IIx, stereo garsą siunčiantį į surround sistemą, ir taip kažkiek imituojantį erdvinį garsą, taip pat Doldy Headphone ir Dolby Virtual Speaker, leidžiančius taip pat padidinti 3D efektą naudojant ausines ar porą garsiakalbių. Pats tikrai nesu tokių technologijų mėgėjas, tačiau tik su Pro-Logic IIx galima girdėti dviejų kanalų muzikos įrašus per visas 5.1 sistemos kolonėles.

ASUS tinklapyje Xonar D2 pristatoma pirmiausiai kaip garso plokštė žaidimams. Kas pagal tradicijas privalu tokiai vaizdo plokštei? Žinoma, kad EAX palaikymas. Tačiau ASUS naudojamas C-Media garso procesorius aparatiškai palaiko tik EAX 2.0 su vos 32 balsais. Tą patį palaiko ir bet kuris dabartinis ALC800 serijos kodekas. Bet visgi žiūrėdami į specifikacijas aiškiai matome EAX 5.0 palaikymą su galimybe apdoroti 128 balsus. Naujesnių EAX versijų veikimą ASUS emuliuoja su DirectSound 3D GX 2.0. Šis programinis sprendimas leidžia žaidimams ir kitai programinei įrangai aptikti D1 (taip pat ir kitas Xonar serijos plokštes) kaip plokštes su EAX 5.0 palaikymu ir aproksimuotus EAX efektus leidžia apdoroti plokštėje esančiam procesoriui. Taigi palaikymas kaip ir nėra visiškai tikras. Tą ypatingai mėgsta pabrėžti Creative, mat tik tik šios kompanijos X-Fi procesoriai turi besąlyginį EAX 5.0 palaikymą.

Programinė įranga

Pakankamai ilgą laiką buvau pripratęs prie gana patogios ir paprastos integruoto garso nustatymų panelės Windows 7 operacinėje sistemoje, kuri man iš tiesų patiko. Perėjimas nuo jos prie ASUS valdymo panelės daugumai turėtų būti neskausmingas.

 

 

Pradinis nustatymų langas labai paprastas. Jame matyti 10 juostų spektro analizatorius, rodomas įjungtas DSP režimas (filmams, žaidimams ar muzikai), garso reguliatorius, mute ir SVN mygtukai. SVN mygtukas įjungia Smart Volume funkciją, kurią įjungus automatiškai reguliuojamas skirtingo stiprumo garsai. Tylesni kiek pagarsinami, o garsesni - pritildomi. ASUS sako, kad ši funkcija turėtų žaidėjams anksčiau išgirsti priešų artėjimą.

Visi nustatymai pasirodo išskleidus panelę. Pirmiausiai matome galimybę pasirinkti garso įrašo takelių skaičių, diskretizavimo lygį ir išėjimų konfigūraciją. Čia pat galima įjungti ir Dolby Pro Logic, išbandyti, ar teisingai prijungtos visos kolonėlės ir pažaisti su kolonėlių išdėstymu su Virtual Speaker Shifter.

Mixer skiltyje įprasti garso nustatymai kiekvienam kanalui, įrašinėjimo skiltyje mikrofono ir line in garso nustatymai - nieko naujo. Efektų skiltyje įprastas 10 juostų ekvalaizeris, patalpų efektai. Karaoke funkcija leidžia iš dainų šalinti pageidaujamą dalį balso (algoritmas nėra kažkuo ypatingas - naudojant šį efektą dauguma atvejų žymiai keičiasi ir muzikos skambesys), taip pat galima pakeisti skambėjimo tonaciją, įjungti aidą mikrofonui.

FlexBass ledžia papildomą žemų dažnių dalį iš satelitų siųsti į žemadažnę kolonėlę. Paprastai į šią funkciją net nebūčiau kreipęs daug dėmesio, tačiau jos neįjungus niekaip nepavyko priversti veikti mano Microlab X15 žemadažnio, netgi įjungus ProLogic IIx.

Likusios dvi skiltys skirtos pašalinių garsų šalinimui kalbant mikrofonu bei balso efektams, kurie vėlgi daugiau reikalingi nebent pažaisti.

Testavimas

Jei skaitėte įrašą apie garso technikos testavimą, tuomet žinote, kad Xonar D1 testavimui naudota Rightmark Audio Analyzer programa (6.2.3 versija). Plokštės įėjimas ir išėjimas buvo sujungtas ("loopback"), kadangi plokštės su geresnių specifikacijų analoginiu audio įėjimu tiesiog neturiu. Taigi suprantate, kad nors specifikacijose Xonar D1 išėjimas (bent jau priekinėms kolonėlėms) atrodo ir labai gerai, jį apribos kiek prastesnių specifikacijų išėjimas. Su RMAA testuota naudojant 4 audio kokybės nustatymus, kadangi skirtingi įrašai (Audio CD, DVD BluRay ir t.t.) turi skirtingus diskretizavimo lygius. Jos palyginimui panaudota ne tik integruota Realtek ALC889, bet ir ne pirmos jaunystės Creative Sound Blaster Audigy SE, kuriai naujas gyvenimas buvo suteiktas su X-Fi Xtreme Audio vardu. Taip pat išbandyta, kaip skiriasi procesorių apkrova naudojant 3D garso efektus su skirtingu balsų kiekiu 3D Sound 2.3 programoje bei kaip tai atsiliepia Left 4 Dead, Crysis Warhead, Far Cry 2 ir DiRT 2 žaidimuose. Testų kompiuterio konfigūraciją galite matyti žemiau.

RMAA

16 bit/44,1 kHz

Audigy SE šiais nustatymais kažkodėl generavo didžiulius iškraipymus, todėl į grafiką jos neįdėjau. Kadangi ją gavau trumpam laikui, per daug į šitą bėdą nesigilinau.

Dažnių atsakas / Triukšmo lygis

Dinaminis diapazonas / THD

Intermoduliaciniai iškraipymai / Stereo trukdžiai

24 bit/48 kHz

Dažnių atsakas / Triukšmo lygis

Dinaminis diapazonas / THD

Intermoduliaciniai iškraipymai / Stereo trukdžiai

24 bit/96 kHz

Dažnių atsakas / Triukšmo lygis

Dinaminis diapazonas / THD

Intermoduliaciniai iškraipymai / Stereo trukdžiai

24 bit/192 kHz

Šis režimas nepalaikomas Audigy SE plokštės.

Dažnių atsakas / Triukšmo lygis

Dinaminis diapazonas / THD

Suvestinė

3D Sound

Nors 3D Sound ir nėra visiškai patikimas, nesunku patikėti, kad keturių branduolių Core i7 870 neturi jokių problemų apdorojant garsą, ir apkrovos skirtumai tarp visų trijų plokščių yra praktiškai nepastebimi. Turiu atkreipti dėmesį, kad Audigy SE palaiko tik iki 63, o ALC889 - tik iki 32 balsų.

Žaidimai

Po 3D Sound rezultatų nieko keisto, jog ir realiuose žaidimuose praktiškai jokio spartos prieaugio nei Xonar D1, nei Audigy SE neatneš lyginant su ALC889.

Subjektyvus vertinimas

Garso plokščių kokybės įvertinimui naudotos Microlab X15 (5.1) kolonėlės, nes kažko geresnio šiuo metu tiesiog neturiu. Ir tai yra labai prastas pasirinkimas garso plokščių testavimui. Pirmoji to priežastis - tai erdvinio garso sistema. Antroji - ji skamba, švelniai tariant, neidealiai. Žemadažnis garsiakalbis gana galingas, gilus ir nėra visai nerangus. Tačiau satelitų skambesys primena paprasčiausias kompiuterines "skarbonkes" už keliasdešimt litų. Įprastiniais nustatymais mano ausiai trūksta aukštų dažnių skaidrumo, o vidutiniai skamba su plastmasės prieskoniu. Pakėlus aukštus dažnius, šie tampa kiek aiškesni, tačiau vidutiniai, atrodo, labiau nusilpsta. Ir aišku žemadažnis garsiakalbis per daug veržiasi prarėkti visas penkias kolonėles, ypač klausantis muzikos.

Visa tai pastebėta dar su integruota ALC889 plokšte. Koks skirtumas su Xonar? Iš tiesų, nelabai didelis. Labiausiai pastebimi dalykai skambesyje buvo du - pašalinių triukšmų iš kompiuterio dingimas ir iš to išplaukiantis švaresnis garsas (ypač atsukus daugiau garso). Tiesa, tam tikrai nereikia brangių garso plokščių. Be to, šiek tiek atsigavo ir aukštieji dažniai, bet jokių stebuklų neįvyko. Su FlexBass bandant sureguliuoti žemų dažnių garsiakalbį taip, kad šis skambėtų panašiai, kaip ir ALC889 atveju visgi sekėsi gana sunkiai. Apskritai Xonar jam siunčia dar daugiau garso nei ALC889, todėl ir tylinti jį reikia dar labiau. Pakankamai gerą įspūdį paliko Prologic IIx, kuris tikrai leidžia geriau išnaudoti galines kolonėles klausant muzikos.

Žiūrint filmus, ypač su susišaudymo scenomis, didelių skirtumų taip pat nepastebėjau. Tiesa, panašu, kad į centrinę kolonėlę standartiniais nustatymais Xonar D1 siunčia daugiau garso nei ALC889, kas bent jau su normalios centrinės kolonėlės neturinčiomis X15 kiek atgaivina balsus.

Vėlinimas

Paskutinis testas, kurį nusprendžiau įterpti galėtų daugiau būti skirtas profesionalioms garso plokštėms, kurių savininkai užsiima muzikos įrašinėjimu ir prodiusavimu. Testo metu tiesiog paleidau FL Studio projektą ir klausiau, prie kokio vėlinimo, naudojant ASIO tvarkykles, muzika skamba be jokių traškesių ar užlaikymų. ALC889 atveju (ASIO 4 All) tai ~8-10 ms, priklausomai nuo dažnio (44,1 - 96 kHz), o su Xonar D1 tokiais nustatymais galima naudoti ir 2 ms vėlinimą. Tik prie 192 kHz tenka jį pakelti iki 6 ms.

Išvados

Xonar D1 yra aukštas technines specifikacijas turinti garso plokštė, už tuos 207 litus, kuriuos teko už ją mokėti, leidžia naudotis kokybiškais garso išėjimais, kurie gali skambėti gerai. Malonu čia matyti įprastą AC97 standarto jungtį priekinėms audio jungtims korpuse. Kitas didelis privalumas - kokybiškas analoginis garso įėjimas. Deja, jis tik vienas. Ar rekomenduočiau ją pirkti? Tai kitas klausimas. Daugumai atskiros garso plokštės paprasčiausiai nereikia dėl kelių paprastų priežasčių. Pirmoji - skirtumo, lyginant su integruota plokšte tiesiog nesigirdės per jų turimas kolonėles, ypatingai, jeigu jums pasisekė ir turite be žymesnių girdimų triukšmų skambančią garso plokštę. Kita priežastis - funkcijos, kurios liks nepanaudotos. Mažas garso vėlinimas, 192 kHz garso įrašymas gali būti naudingas mėgėjui, besikrapštančiam prie muzikos kūrimo, bet tai reikalinga vienetams. Todėl, nors ir galėčiau rekomenduoti pirkti D1, nes ji verta savo kainos, dauguma atvejų tiesiog rekomenduočiau daugiau pinigų norintiems geresnio garso išleisti kolonėlėms.

Susumavęs atliktų testų rezultatus ASUS Xonar D1 garso plokštei skiriu 9 balus iš 10 bei modding.lt Renkasi apdovanojimą.

Jei norėsite pakomentuoti straipsnį ar pareikšti savo nuomonę, apsilankykite Modding.lt forume.