Autorius: Suvirintojas

Šios apžvalgos idėja pradžioje kiek skyrėsi nuo dabartinio jos pavadinimo. Prieš kelis mėnesius pagalvojęs, jog turiu nemažai pakankamai naujų kietųjų diskų, sumaniau padaryti išsamų jų spartos palyginimą. Tiesa, toks testavimas nėra trumpas, o testuoti laiko turiu tik savaitgaliais. O dar į rankas pakliuvo Sandy Bridge, Modu87+, dar pora dalykėlių ir reikalai užsitęsė dar ilgiau. Tiesa, kartu su Sandy Bridge galėjau "pačiupinėti" ir Intel X-25M G2 80 GB SSD kaupiklį, ALSO Lietuva sutiko paskolinti Corsair Force F60 60 GB SSD, o draugas - Kingston SSDNow V100 64 GB. Tada dar nusprendžiau tarp testų pateikti ir dviejų HDD RAID 0 rezultatus. Taip kietųjų diskų palyginimas jau virto pakankamai didelės apimties darbu, ir ne tik su kietaisiais diskais. Visiškai suprantu, jog faktiškai apžvelgiu jau praeitos kartos SSD kaupiklius, kuriems pamainos jau yra pristatytos arba parduotuvėse bus tuojau pat, tačiau šie testai taps gera atskaita ateities kaupiklių testams modding.lt tinklapyje. Taip pat kartu bus pateikta ir šiek tiek bendros informacijos apie SSD.

Pažintis su SSD

Sunku įsivaizduoti, kad apie SSD kaupiklius iki šiol dar nesate girdėję (nemažai kas juos ir sėkmingai naudoja), tačiau, kadangi tokie produktai modding.lt tinklapyje apžvelgiami pirmąjį kartą, šiek tiek dėmesio skirsiu pačiai šio tipo įrenginių koncepcijai ir priežastims, kodėl jie po truputį keičia kietuosius diskus.

Duomenis kompiuteryje dauguma iš jūsų įpratę saugoti kietuosiuose diskuose, kurių pagrindas yra viena ar kelios magnetinės plokštelės, dideliu greičiu besisukančios aplink savo ašį, su specialiomis, taip pat mechaninėmis, skaitymo ir rašymo galvutėmis, kurių dėka duomenys gali būti perduodami iš kietojo disko ir į jį. Nuolatinis kietųjų diskų tobulinimas leido pasiekti dideles jų talpas (šiuo metu iki 3 TiB) ir ženkliai padidinti jų duomenų perdavimo spartą, tačiau esminiai technologijos pagrindai išliko iki šių dienų. Kietasis diskas vis tiek išlieka mechaniniu įrenginiu, kuris sudarytas iš judančių dalių, kurios gali sugesti, be to, eikvoja pakankamai daug elektros energijos. Mechaninė disko pusė lemia ir tai, jog kai kurių spartos apribojimų panaikinti nepavyks niekada.

Būtent šiuos trūkumus ir pašalina SSD kaupikliai. Jų pagrindas - NAND logikos flash atmintis. Iš tiesų mikrovaldiklis ir flash atminties lustai ir sudaro beveik visą kaupiklį. Kadangi juose nėra jokių mechaninių dalių, nelieka ir tokių kietųjų diskų spartą ribojančių veiksnių kaip disko įsisukimo laikas, ar takelio išrinkimo laikas. Lyginant su HDD, žymiai sumažėja bendra kreipimosi į kaupiklį trukmė, kas ypač padidina įvesties ir išvesties operacijų per sekundę skaičių. Duomenys į SSD kaupiklį įrašomi lygiagrečiai į atskirus lustus (netgi atsitiktiniai smulkių duomenų blokų rašymai dažniausiai vykdomi paraleliai), taigi nuo jų kiekio (ir kontrolerio palaikomų kanalų kiekio) kai kuriais atvejais taip pat priklauso gaminio sparta. Panaudojus pakankamą kiekį greitų flash atminties mikroschemų galima pasiekti tokius skaitymo ir rašymo greičius, kurie neįmanomi net ir su pačiais greičiausiais kietaisiais diskais. Kitaip nei kietuosiuose diskuose, kur duomenys skaitomi ir rašomi greičiausiai disko išorėje, kur sektorių skaičius didžiausias, SSD kaupikliuose duomenų perdavimo sparta yra vienoda visame įrenginyje.

Judančių dalių nebuvimas įtakoja ir mažesnes energijos sąnaudas (energija nereikalinga varikliuko, sukančio HDD plokšteles maitinimui bei galvučių judėjimui virš disko plokštelių). Tuo galėsite įsitikinti tolesnėje apžvalgos dalyje. SSD diskas taip pat neskleidžia visiškai jokio garso ir įprastai veikia vėsiau už kietąjį diską. Mechaninio gedimo galimybė taip pat tampa lygi beveik nuliui. Aišku, tyčinių "sužalojimų" neturiu omenyje, tačiau kritimas ant žemės SSD dažniausiai neturės jokių neigiamų pasekmių.

Tad kodėl vis dar nenaudojame SSD visuose kompiuteriuose? Pirmoji, ir ko gero svariausia priežastis yra jų kaina. Jeigu vieno gigabaito kaina įprastame kietajame diske nesiekia net pusės lito, tai vieno gigabaito kaina SSD kaupiklyje gali siekti ir 10 litų, o kartais ir kur kas daugiau. Tai tiesiogiai įtakoja ir SSD talpą, kuri modeliams su SATA jungtimi šiuo metu siekia iki 1 TB. Tiesa, yra sukurtas ir ne vienas SSD kaupiklis jungiamas PCI-E magistrale. Ji pasirinkta dėl didelio pralaidumo, kadangi netgi SATA 3 užtikrina tik iki 6 Gbps pralaidumą, kurį galima nesunkiai viršyti naudojant pora kontrolerių ir sparčią flash atmintį.

Be mano išsakytų pagyrų SSD kaupiklių spartai, pastarieji šiuo atžvilgiu turi ir šiokių tokių trūkumų. Nekalbėsiu apie gana rimtas pirmųjų JMicron kontrolerių spartos bėdas, kadangi kaupiklių su jais pardavime rasti ko gero nepavyks. Yra apie ką kalbėti ir be to.

NAND fash atmintis, naudojama SSD gamyboje, yra dviejų tipų: MLC (Multi Level Cell) arba SLC (Single Level Cell). Daugiau įrašymo lygių turinti atmintis kol kas naudojama nebent pigioms USB atmintinėms. Pirmoji rūšis yra pigesnė gaminti, kadangi duomenys atminties ląstelėje saugojami ne vienu lygiu, kaip SLC, o dažniausia dviem. Vienintelis MLC privalumas yra kaina: už tuos pačius pinigus į atmintį galima "sukišti" dvigubai daugiau duomenų. Praktiškai visi šiuo metu paprastam vartotojui įperkami SSD kaupikliai turi įmontuotus būtent MLC NAND lustus. Spartos atžvilgiu šios technologijos NAND atmitis nusileidžia SLC (tai dažniausiai matyti net SSD specifikacijose lyginant maksimalius linijinio įrašymo greičius), taip pat ji pasižymi ir didesne klaidų atsiradimo tikimybe ir mažesne tarnavimo trukme. Po konkretaus įrašymo ciklų flash atmintis "nusidėvi" ir nebegali patikimai išsaugoti duomeų. SLC atveju įrašymo ciklų skaičius vienai tokiai ląstelei gali būti 10 ar daugiau kartų didesnis nei MLC atveju. Pereinant prie naujesnės Flash atminties gamybos technologijos su mažesniais elementų matmenimis, įrašymo ciklų skaičius vis labiau sumažėja. 50 nm NAND atmintis paprastai gali atlaikyti apie 10000 įrašymo ciklų, 34 nm - 5000, o 25 nm - tik 3000. Tiesa, nereikia pamiršti, jog kaupiklyje paprastai yra bent 8 atminties lustai, o SSD valdiklių gamintojai stengiasi kuo labiau sumažinti nebūtinų rašymų ir trynimų kaupiklyje skaičių (geras pavyzdys - SandForce valdiklis, apie kurį daugiau informacijos kiek vėliau), o įrašymų skaičių stengiamasi paskirstyti vienodai visoms atminties ląstelėms. Mažinant SSD susidėvėjimo laiką labai padeda ir vartotojui nepasiekiama kaupiklio vieta, kuri kaip pamaina (rezervas) gali būti naudojama duomenų saugojimui. Vartotojui neprieinamos flash atminties kiekis priklauso nuo kaupiklio gamintojo pasirinkimo. Iš viso to nesunkiai galima suvokti, jog daugiau Flash atminties turintys kaupikliai gali ir tarnauti ilgesnį laiką (žinoma, iki tos maždaug dešimtmetį siekiančios ribos, kai flash atmintis nepriklausomai nuo apkrovos pradeda nepatikimai saugoti duomenis).

Kitas neigiamas aspektas yra SSD spartos mažėjimas bėgant laikui. Kitaip nei kietuosiuose diskuose, kur nauja informacija yra tiesiog rašoma ant senosios, flash atmintis turi būti ištrinama prieš įrašant naują informaciją. Deja, flash atminties negalima trinti po vieną puslapį (4 kB). Iš karto tenka ištrinti visą bloką, sudarytą iš kelių puslapių, kuriuose gali būti ir reikalinga informacija, kurią reikia išsaugoti. Pabuvus laikinojoje kaupiklio atmintyje ji turi būti grąžinama atgal į flash atmintį. Taigi nuolat naudojant kaupiklį bei trinant ir vėl į jį rašant naujus duomenis, susidaro tokie "pustuščiai" blokai (vartotojo anksčiau ištrintų duomenų tikras trynimas pradedamas tik pritrūkus realios laisvos vietos kaupiklyje), dėl kurių, vėliau bandant įrašinėti duomenis, tenka senuosius pirmiausiai ištrinti, dėl ko ir sumažėja kaupiklio sparta.

Šiai problemai spręsti pasitelkta gana paprasta idėja. SATA Komanda, pavadinimu "TRIM", turi būti palaikoma tiek SSD mikrovaldiklio (kuris, beje, bendrą kaupiklio spartą įtakoja labiau nei gamintojo pasirinkta flash atmintis), tiek ir operacinės sistemos, kurioje šis yra naudojamas. Jos esmė - leisti operacinei sistemai pranešti SSD kontroleriui, kurie blokai nėra reikalingi ir kuriuos iš jų galima trinti. Pastaruoju metu valdiklių gamintojai tobulina vidinius SSD valymo algoritmus (Garbage Collection), nepriklausančius nuo operacinės sistemos. Toks valymas vykdomas, kai kaupiklis nėra apkrautas darbu. Šie algoritmai tikrina duomenų blokus, kuriuose likę mažai realiais duomenimis užimtų puslapių, juos išvalo ir paruošia naudojimui. Deja, TRIM komanda su dauguma kontrolerių vis dar neveikia naudojant RAID masyvus (Intel integruoti valdikliai jau gerą pusmetį palaiko tokią funkciją). Taigi naudojant RAID lieka pasikliauti tik vidiniais šiukšlių valymo algoritmais SSD kaupikliuose.

Bet būtent dėl tokių "savaiminių" SSD diskų "valymų", t.y. informacijos restruktūrizavimo, didėja į juos įrašomų duomenų skaičius, kurio vartotojas realiai neįrašinėja (daugiausia tai pasitaiko rašomi nedidelio dydžio atsitiktinių duomenų blokai), kas vėl mus sugrąžina prie SSD dėvėjimosi problemų ir optimizacijų joms spręsti. Tiesa, tai daryti kontrolerių gamintojams kol kas sekasi labai neblogai, todėl ankstyvo disko nusidėvėjimo namų vartotojams nereikėtų baimintis. Šis parametras kur kas aktualesnis įmonėms, naudojančioms duomenų serverius, kur įrašymo skaičiai per dieną gali siekti šimtus gigabaitų.

 

Testų dalyviai

Kaip jau minėjau pradžioje, teste dalyvauja trys SSD kaupikliai: Corsair Force F60, Intel X25-M G2, Kingson SSDNow V100. Šalia jų - keturi kietieji diskai: Samung F3, Samsung F3EG, Western Digital Blue, Seagate Barracuda 7200.12. Kad būtų įdomiau, sumaniau kartu išbandyti ir RAID0 konfigūraciją (128 kB juostos dydis) su integruotu Intel ICH10R valdikliu. Nors dviejų identiškų diskų ir neturėjau, RAID išbandžiau su Seagate ir WD diskais, kadangi jų talpa buvo vienoda. Taigi, nors tokia konfigūracija ir nėra ideali, kaip matysite testuose, naudos tikrai gali atnešti.

O dabar - detaliau apie kiekvieną testų dalyvį.

SSD:

Corsair Force F60, 60 GB (2.0)

Corsair, kaip ir dauguma RAM gamintojų, gana operatyviai "įšoko" į SSD traukinį. Prieš daugiau nei pora metų pasirodė pirmieji kompanijos "S" serijos kaupikliai su Samsung kontroleriais. Po jų sekė X, P serijos, dar vėliau Nova ir galiausiai, Force serija, kuri, bent jau pagal specifikacijas, šiuo metu yra pati sparčiausia iš Corsair produkcijos, kurią galima įsigyti Lietuvoje (dar greitesni modeliai su SandForce SF2000 serija ir naujais Marvell kontroleriais taip pat jau pakeliui).

F60 gavau išbandyti su mažmeniniam pardavimui skirtu įpakavimu, kuriame be paties kaupiklio yra ir juodas metalinis rėmelis su keliais varžtais, leidžiantis patogiai tvirtinti 2,5" mažylį ne tik į nešiojamuosius kompiuterius, bet ir į įprasto staliniuose kompiuteriuose kompiuteriuose esančias 3,5" kietojo disko nišas. Tokia komplektacija visiškai pakankama.

 

 

Pati kaupiklio konstrukcija visiškai paprasta. Juodas metalinis korpusas sudarytas iš dviejų dalių, kurių man, deja, ardyti ir kontrolerį su atminties lustais apžiūrėti, nebuvo leista. Kadangi pats kaupiklis tėra viena nedidutė montažinė plokštė, korpusas taip pat nėra labai storas (pasirodė kiek plonesnis nei konkurentų), o atsidaro ne visiškai "pusiau", o nusiima tik dugnelis. Pati konstrukcija nėra tokia tvirta kaip šiandienos konkurentų, tačiau tvirtumo saugiam skrydžiui nuo stalo, šiam korpusui visiškai pakaktų. Ant kaupiklio jokių papildomų jungčių, išskyrus SATA duomenų perdavimo ir maitinimo, nėra.

Sandforce SF-1200 valdiklių serija

 

Prieš maždaug metus po truputį pradėjo rodytis pirmųjų SSD kaupiklių su iki tol mažai girdėtos kompanijos Sand Force mikrovaldikliais. Svarbiausia, jog pirmieji įvertinimai buvo labai teigiami. Ta "stebuklinga" serija namų vartotojų rinkai vadinosi SF-1200, o įmonėms - SF-1500. Fiziškai tai visiškai identiški lustai, naudojantys kitokį mikrokodą.

Taigi - nuo pradžių. SF-1200 serija, pasak SandForce tinklapio, turi pora modifikacijų: SF-1222 ir SF-1232. Pagrindiniai jų skirtumai yra palaikomos Flash atminties tipas (1222 - MLC arba SLC, 1232 - tik MLC), palaikomos atminties talpa (1222 - 32GB-512GB, 1232 - tik 512 GB) ir maksimaliu įvesties/išvesties operacijų per sekundę skaičiumi (IOPS), rašant atsitiktinius 4 kB duomenų blokus (1222 - 10000, 1232 - 30000). Taigi, nesunku pasakyti, jog Corsair kaupiklyje naudojama 1222 valdiklio versija. Kai kam šiek tiek neaiškumo kelia spartos matavimas IOPS. Iš tiesų jį nesunkiai galima paversti įprastesniais kB/s ar MB/s, kai žinomi duomenų blokų, su kuriais atliekamos operacijos. Taigi 10000 IOPS su 4 kB duomenų blokais virsta 40000 kB/s.

Kartu su SF-1200 kontroleriais SSD kaupikliuose nekomplektuojama spartinančioji atmintis. Atrodo, dėl to turėtų pastebimai kristi kaupiklio sparta, tačiau pačių SandForce teigimu, mažesnė bendro produkto kaina bei mažesnės energijos sąnaudos tai visiškai pateisina. Aukštą spartą paaiškinti būtų galima Dura Write algoritmu, sumažinančiu duomenų įrašymą į kaupiklį ir padedančiu tausoti Flash atmintį. Iš tiesų ši SandForce "magija" leidžia į kaupiklio flash atmintį rašyti mažiau duomenų negu užima ne tik iš tiesų rašoma informacija, bet ir rašymo ciklai susiję su šiukšlių rinkimu ir duomenų perkėlimu iš vienų atminties ląstelių į kitas. Taigi prieš įrašymą duomenys yra kompresuojami, tačiau gera kompresija įmanoma tikrai ne su visais duomenų srautais. Kai kuriais atvejais (kai dirbama su duomenimis, kuriuos galima lengvai kompresuoti) tai ir padeda pasiekti kaupikliams su SandForce valdikliais ypatingai didelę spartą, kadangi į atmintį reikia įrašyti mažiau informacijos. Iš vienos pusės, aukšta sparta nėra išlaikoma absoliučiai visada, tačiau iš kitos pusės, bent kartais įmanoma pasiekti įrašymo greičius, kurie su kitais valdikliais ir MLC atmintimi yra neįmanomi. Aišku, valdiklis taip dirbdamas yra apkrautas labiau, tačiau valdiklis nėra perkrautas taip, jog nuo to kristų sparta.

SF-1200, kaip ir kitų dviejų šiandien apžvelgiamų SSD kontrolerių valdikliai palaiko TRIM komandą, taip pat NCQ. Kaip vieną iš "ypatingų" SF-1200 serijos valdiklių funkcijų reikėtų paminėti RAISE klaidų taisymo algoritmą, kuris šiek tiek primena RAID 5 masyvo veikimą su kaupikliais. Taigi šiek tiek kaupiklio vietos išskiriama įrašymo metu generuojamai perteklinei informacijai. Gamintojo teigimu, šis klaidų taisymo mechanizmas gali atsatyti ne tik pažestus blokus flash atmintyje, tačiau netgi visus puslapius.

 

Specifikacijos

Modelis	Corsair Force F60
Talpa	60 GB
Vartotojui prieinama talpa	55,9 GiB
Flash gamybos technologija	34 nm MLC
Linijinio skaitymo sparta	285 MB/s
Linijinio rašymo sparta	275 MB/s
4 kB atsitiktinio skaitymo sparta	-
4 kB atsitiktinio rašymo sparta	50000
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	nėra
Energijos sąnaudos (idle/load)	0,5 W / 2 W
Korpusas	2,5“
Masė	80 g
Kaina	509 L

 

Žiūrėdami į specifikacijų lentelę galite pastebėti vieną skaičių, prieštaraujantį anksčiau parašytai teksto daliai apie Corsair naudojamą kontrolerio versiją. Kaip matote, Corsair F60 turi 30k IOPS atsitiktinių 4kB blokų įrašymo greitį. Tačiau galiu patikinti, jog čia tikrai naudojama SF-1222 kontrolerio versija. Visa esmė - kontrolerio mikrokode. Kaip jau minėjau anksčiau, skirtumai tarp šios serijos SandForce kontrolerių yra tik jame. Corsair naudoja nestandartinę "firmware" versiją, kuri leidžia pasiekti maksimalią spartą. Ir visos kitos specifikacijos atrodo puikiai. Tiek skaitymo, tiek, juo labiau ir rašymo greičiai. Šiame kaupiklyje vartotojui prieiami beveik 56 GiB vietos, kas iš tiesų nėra blogai žiūrint iš vartotojo perspektyvos. Malonu ir tai, jog Corsair markiruoja savo kaupiklį kaip 60 GB modelį (nepaisant to, jog naudojami 8 x 8 GB flash atminties lustai).

Intel X25-M G2, 80 GB (02HD)

 

Intel į SSD rinką įžengė įnešdami gaivaus oro gūsį. Pirmoji X25-M kaupiklių karta, skirta namų vartotojams, pasirodė tuomet, kai dauguma SSD kaupiklių dar naudojo JMF602 kontrolerį iš JMicron, kurį iki šiol bloguoju mini praktiškai kiekvienas SSD su juo savininkas. Po pirmosios SSD serijos sėkmės Intel ilgai nedelsė pristatyti ir antrąją, X25-M G2 seriją su didesniais greičiais, talpomis bei TRIM palaikymu, kurios atstovą ir matysite šioje apžvalgoje. Visai neseniai Intel pristatė pamainą X25-M - 320-ąją seriją. Kiek anksčiau buvo pristatyta ir 510-oji su Marvell valdikliu.

Vizualiai Intel X25-M G2 beveik neišsiskiria iš kitų 2.5" SSD kaupiklių. Jo korpusas metalinis, atrodo pakankamai tvirtas, gale randame SATA duomenų perdavimo ir maitinimo jungtis. Vienintelė "anomalija" - tamsus plastmasinis apvadas viršuje. Prireikus jis gali būti atsukamas ir nuimtas, kai kaupiklį reikia montuoti į nešiojamąjį kompiuterį, kuriame fiziškai gali neužtekti aukščio dėti aukštesnius kietuosius diskus ar SSD.

X25-M komplektacija yra pati solidžiausia iš visų trijų šiandien apžvelgiamų kaupiklių. Kartu su juo pridedamas ne tik 2.5" -> 3.5" rėmelis ir tvirtinimo varžtai, bet ir SATA duomenų perdavimo bei maitinimo kabelis, vartotojo vadovas diske ir lipdukas. Ardyti ir šio kaupiklio, deja, negalėjau.

 

 

Intel valdiklis

Apie savo pačių kurtą kontrolerį, naudojamą X25-M G2 SSD kaupiklių serijoje, Intel kalba nedaug. Iš dokumentacijos aišku keli dalykai, kuriuos ir taip galima pamatyti užmetus akį į paties kaupiklio specifikacijas (SATA 3 Gbps magistralė, TRIM palaikymas, suderinamumas su 34 nm Flash atmintimi). Be abejo, valdiklyje įgyvendintas ECC kodas, leidžiantis ištaisyti atsirandančias klaidas atmintyje, taip pat veikia vidiniai "šiuklių" valymo algoritmai. Kontroleris turi 10 kanalų, taigi didžiausia sparta su juo pasiekiama būtent naudojant 10 Flash lustų - tiek jų turi ir 80, tiek ir 160 GB kaupiklio versijos, skiriasi tik jų talpa.

Specifikacijos

Modelis	Intel X25-M G2
Talpa	80 GB
Vartotojui prieinama talpa	74,53 GiB
Flash gamybos technologija	34 nm MLC
Linijinio skaitymo sparta	250 MB/s
Linijinio rašymo sparta	70 MB/s
4 kB atsitiktinio skaitymo sparta	35000 IO/s
4 kB atsitiktinio rašymo sparta	6600 IO/s
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	32 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	75 mW / 150 mW
Korpusas	2,5“
Masė	80 g
Kaina	512 Lt

 

X25-M G2 linijinis skaitymo greitis niekuo nenusileidžia greičiausių šiandieninių SSD kaupiklių. Tiesa, rašymo sparta – prasčiausia iš visų trijų testuojamų kaupiklių. Kita vertus, namų vartotojui, ypač naudojančiam kaupiklį operacinei sistemai ir programoms laikyti, maksimali įrašymo sparta nėra tokia svarbi. Tiesa, kaip matysite vėliau, įrašymo spartą su šiuo kaupikliu galima pasiekti ir aukštesnę. Atsitiktinio nuskaitymo rezultatai taip pat labai aukšti. Dėmesį patraukia ypatingai nedidelės energijos sąnaudos. Tiesa, realybėje jos nėra tokios stebuklingai mažos.

 

Kingston SSDNow V100, 64 GB (D 100811a)

Kingston savo pasirodymą SSD rinkoje pradėjo pardavinėdami pirmuosius Intel kaupiklius, užmaskuotus savo vardu. Be abejo, savo turėjo ateiti laikas ir savų kaupiklių pristatymui. Keliose dabar parduodamose SSD serijose Kingston naudoja valdiklius iš Toshiba ir JMicron. V100 serija naudoja būtent JMF612 arba JMF618, priklausomai nuo naudojamos atminties tipo. Ši serija pakankamai populiari dėl savo nedidelės kainos.

SSDNow V100 seriją Kingston pardavinėja tiek su priedais, tiek ir be jų. Aš išbandyti gavau "pliką" SSD, kai tuo tarpu versija su priedais, kainuojanti keliasdešimt litų daugiau, turi laikiklius tvirtinti kaupiklį į 3,5" nišą bei SATA maitinimo ir duomenų perdavimo kabelius.

Korpuso konstrukcija V100 labai primena Intel X25-M, tiesa, korpusų spalva skiriasi. Priekyje - lipdukas su serijos vardu ir aiškiai pažymėta kaupiklio talpa.

JMicron JMF618 valdiklis

JMF612/618 yra atnaujinta prastą reputaciją užsitarnavusio JMF602 versija. Pagarsėjo jis ypatingai prastais atsitiktinio įrašymo greičiais ir didžiuliais, kartais netgi sekundę viršijančiais pasiekties laikai įrašinėjant. Nauja kontrolerio versija tokios problemos neturi, tačiau, kaip galėsite pamatyti testuose, atsitiktinis rašymas tikrai nėra SSDNow V100 pusė.

JMF618 yra 8 kanalų kontroleris, palaikantis SATA2 magistralę. Be jos čia yra ir USB2 valdiklis. Šia funkcija yra pasinaudojęs ne vienas gamintojas (ypač ji pamėgta A-Data) ir šalia SATA jungties įrengęs dar ir mini USB lizdą, kad kaupiklį iš karto būtų galima naudoti kaip išorinį. Be abejo, kontroleryje įgyvendintas ir klaidų taisymo kodas (ECC). Maksimalūs valdiklio (ne kaupiklio!) atsitiktinio skaitymo/rašymo greičiai siekia 6000 ir 10000 operacijų per sekundę su 4 kB blokais, o linijiniai greičiai siekia iki 250 ir 200 MB/s atitinkamai.TRIM ir NCQ taip pat palaikomi.

Specifikacijos

Modelis	Kingston SSDNow V100
Talpa	64 GB
Vartotojui prieinama talpa	59,63 GiB
Flash gamybos technologija	32 nm MLC
Linijinio skaitymo sparta	250 MB/s
Linijinio rašymo sparta	145 MB/s
4 kB atsitiktinio skaitymo sparta	-
4 kB atsitiktinio rašymo sparta	-
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	64 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	1 W / 6,4 W
Korpusas	2,5“
Masė	77 g
Kaina	318 Lt

 

Kaip matote iš specifikacijų, SSDNow V100 taip pat turi aukštą linijinį nuskaitymo greitį iki 250 MB/s. Linijinio įrašymo greitis taip pat pakankamai aukštas - iki 145 MB/s. Kaip ir Intel atveju, naudojama spartinančioji atmintis (64 MB). Flash atminties konfigūracija - 8 x 8 GB (32 nm Toshiba gamybos). Deja, apie atsitiktinio nuskaitymo ir rašymo greičius Kingston neužsimena. Gana gąsdinančiai atrodo kaupiklio energijos sąnaudos. Prie tokio apkrovos scenarijaus, koks buvo naudotas testuojant, jos nėra tokios didelės, tačiau tikrai nusileidžia likusiems dviems SSD kaupikliams.

HDD:

WD Caviar Blue, 500 GB - WD5000AAKS-00V1A0 (05.0)

Nuo 2008-ųjų vasaros Western Digital pradėjo "spalvinti" savo kietuosius diskus trimis spalvomis: žalia, mėlyna ir juoda. Pirmoji serija yra analogiška Seagate LP ar Samsung Eco Green serijoms, t.y. sumažintos apsukos, triukšmas bei energijos sąnaudos. Blue serija tapo vidutinio greičio 7200 RPM kaupikliai, o Black serija - patys greičiausi 7200 RPM kaupikliai su galybe kešo ir geriausiai optimizuotu mikrokodu, ilgesne garantija ir didžiausia kaina. WD Blue serija apima labai įvairius kaupiklius nuo 80 GB iki 1.5 TB talpos, su PATA, SATA2 ir SATA3 duomenų magistralėmis. Nuo vibracijų kaupiklius saugo WD ShockGuard technologija. Analogiškus sprendimus turi ir kiti šiuolaikiniai kietieji diskai, tame tarpe – ir šiandien testuojami.

 

 

Konkrečiai mano turimas 500 GB WD5000AAKS turi SATA2 palaikymą, vieną 500 GB magnetinę plokštelę ir dvi galvutes.Iš viršaus jis niekuo nesiskiria nuo kitų, dvi ar tris plokšteles turinčių diskų, tačiau skirtumas matyti diską apvertus: korpuso dalis, kurioje yra magnetinė plokštelė yra įžeminta taip, jog daugiau nei viena plokštelė ten netgi netilptų. Čia matome ir montažinę plokštę, ant kurios sulituoti disko kontroleris, varikliuko kontroleris bei 16 MB spartinančiosios atminties lustas. Tačiau visi jie sulituoti kitoje pusėje, kur tarp plokštelės ir korpuso įsprasuta šiek tiek minkšto putplasčio. Gale, šalia SATA duomenų perdavimo ir maitinimo jungčių yra keturios poros kontaktų, kuriuos užtrumpinus trumpikliais gali būti apribota SATA sparta ar įjungti SSC režimą (reikšmės pateikiamos vartotojo vadove - http://products.wdc.com/library/um/eng/4779-705037.pdf).

Specifikacijos

Modelis	WD5000AAKS
Talpa	500 GB
Vartotojui prieinama talpa	465,76 GiB
Apsukos per minutę	7200
Plokštelės talpa	500 GB
Triušmo lygis (idle/load), dbA	29 / 30
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	16 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	5,6 W / 6,0 W
Korpusas	3 ,5“
Masė	450 g
Kaina	122 Lt

 

Samsung EcoGreen F3EG, 1,5 TB – HD153WI (1AN10002)

Šis kaupiklis - naujausias tarp mano turimų. Ir, gali būti, jog tai paskutinis mano įsigytas kietasis diskas su Samsung etikete. Pirktas jis buvo vien tik multimedijos saugojimui, todėl į greitį dėmesio pirkdamas visiškai nekreipiau, taigi dairiausi į mažesnių apsukų lėtesnius kaupilius. Tiesa, mano pasirinkimas pradžioje buvo pigesnis F2EG, kurio 1 GB kaina apskritai buvo mažiausia iš visų kietųjų diskų, esančių Lietuvoje, tačiau jis pas mane iš parduotuvės atvažiavo jau normaliai neveikiantis, o garantinio jau gavau naujesnį F3EG. Ką gi, iš esmės nepralošiau, kadangi disko reikėjo ne taip ir skubiai, o ir testams jis, žinoma, tinkamas.

Iki 2007 metų Samsung kietieji diskai galėjo konkuruoti su WD ir Seagate gaminiais daugiausia žemesne kaina ir dažnai tyliu veikimu. Visgi, kompanijai pristačius F1 diskų seriją, konkurencingumas labai išaugo ir spartoje. Po F1 sėkmės sekė kitos F serijos: "žalia" F2EG, greita F3, lėtesnių apsukų F3EG ir galiausiai - F4.

Taigi, F3EG yra įprastas 3,5" kietasis diskas su SATA2 magistrale. Ir, turiu paminėti, pakankamai sunkus, mat viduje turi tris besisukančias plokšteles. Kaip matote nuotraukose, galinėje disko pusėje matyti visos atviros mikroschemos: tiek 256 Mb (32 MB) DDR atminties lustas, naudojamas kaip spartinančioji atmintis, tiek ir varikliuko kontroleris (SH6125B) bei paties kietojo disko kontroleris (88i8925E iš Marvell). Galinėje dalyje visiškai nieko neįprasto: SATA maitinimo ir duomenų perdavimo lizdai ir dvi kontaktų poros, kurios iš esmės skirtos perjungti diską į SATA1 režimą su senomis pagrindinėmis plokštėmis, kurios turi problemų su SATA2 palaikymu.

 

 

Specifikacijos

Modelis	HD153WI (1AN10002)
Talpa	1,5 TB
Vartotojui prieinama talpa	1397,26 GiB
Apsukos per minutę	5400
Plokštelės talpa	500 GB
Triušmo lygis (idle/load), belai	2,6 / 2,9
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	32 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	5,4 W / 7,1 W
Korpusas	3 ,5“
Masė	690 g
Kaina	226 Lt

 

Samsung SpinPoint F3, 1 TB - HD103SJ (1AJ100E4)

F3, net ir po F4 pristatymo, išlieka sparčiausia Samsung serija tarp didelės talpos kaupiklių. Kaip ir likusiuose testo dalyviuose, jame sukasi 500 GB talpos plokštelės. Tik jų čia - dvi, ir jos sukasi 7200 apsukų per minutę greičiu. Šioje serijoje galima rasti kaupiklius, kurių talpos svyruoja nuo 160 GB iki 1 TB.

F3 ir F3EG serijos turi nemažai panašumų. Pirmiausia - jų korpusai ir identiški. Apačioje taip pat galime matyti Samsung K4H561638J 32 MB DDR atminties lustą, kuris naudojamas kaip spartinančioji atmintinė. Liko ir tie patys disko ir varikliuko kontroleriai. Kaip ir F 3EG, F3 taip pat palaiko Noise Guard triukšmo slopinimo technologiją ir apsaugą nuo vibracijų.

 

 

Kažin, ar tai galima laikyti dideliu pliusu, tačiau abu Samsung kaupikliai pakuotėje turėjo ir trumpą vartotojo vadovą bei keturis varžtus disko tvirtinimui, kai tuo tarpu likę diskai iš WD ar Seagate neturėjo visiškai jokių priedų.

Specifikacijos

Modelis	HD103SJ (1AJ100E4)
Talpa	1 TB
Vartotojui prieinama talpa	931,52 GiB
Apsukos per minutę	7200
Plokštelės talpa	500 GB
Triušmo lygis (idle/load), belai	2,7 / 2,9
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	32 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	6,3 W / 6,7 W
Korpusas	3 ,5“
Masė	625 g
Kaina	158 Lt

 

Seagate Barracuda 7200.12, 500 GB - ST3500418AS (CC38)

Barracuda 7200.12 seriją Seagate pristatė dar 2009 metų vasarą. Tačiau ir iki šiol ji išlieka sparčiausia kompanijos 3.5" kietųjų diskų serija namų vartotojams, kuriems nereikalinga ypatingai didelė talpa (poros terabaitų ir daugiau reikalaujantiems Seagate turi Barracuda XT seriją). Ši serija yra pirmoji, kurioje naudojamos 500 GB talpos magnetinės plokštelės, kurios šiuo metu yra tapusios norma. Kaip skelbia serijos pavadinimas, jos sukasi 7200 apsukų per minutę greičiu. Diskus galima įsigyti 160 GB - 1,5 GB talpose, tiek SATA2, tiek PATA sąsajomis. Tarp savybių aprašymo Seagate kaip ir kiti gamintojai mini tylą. Tylesnį veikimą, pasak gamintojo, padeda pasiekti SoftSonic varikliukas.

 

 

Netgi nuotraukose galima matyti, jog diske naudojama tik viena plokštelė. Kitaip nei WD, Seagate savo kaupiklio aukštį sumažino. Jokių kitų išskirtinių bruožų ant kaupiklio nematome. Galinėje dalyje - įprastos SATA maitinimo ir duomenų perdavimo jungtys bei kontaktai trumpikliams, kurių pagalba prireikus galima įjungti priverstinį suderinamumą su SATA 1,5 Gbps. Apačioje esanti montažinė plokštė jokios informacijos nepateikia. Kaip ir WD atveju, valdikliai ir 16 MB spartinančiosios atminties sulituoti kitoje jos pusėje.

Specifikacijos

Modelis	ST3500418AS (CC38)
Talpa	500 GB
Vartotojui prieinama talpa	465,76 GiB
Apsukos per minutę	7200
Plokštelės talpa	500 GB
Triušmo lygis (idle/load), belai	2,6 / 2,8
Magistralė	SATA2 3 Gb/s
Spartinančiosios atminties kiekis	16 MB
Energijos sąnaudos (idle/load)	- / -
Korpusas	3 ,5“
Masė	415 g
Kaina	123 Lt

1 GB kaina

Prieš testus, nedidelis visų testuojamų kaupiklių specifikacijų ir 1 GB kainos palyginimas (kainos parinktos iš Skytech internetinės parduotuvės 2011-05-08 dieną, kaip disko talpa yra imama vartotojui prieinama talpa):

 

Diagrama pakankamai gerai viską paaiškina Vieno gigabaito . Tiesa, dėmesį atkreipti reiktų į HDD talpas. 500 GB talpa kainos atžvilgiu kietiesiems diskams nėra pati dėkingiausia. Toks pačios serijos modeliai 1 TB talpose turi geresnį kainos/talpos santykį.

Testavimo metodika

Kaupiklius pasistengiau ištestuoti kuo visapusiškiau. Pagrindinis "sintetinių" testų įrankis čia - IOmeter (2008.06.22 leidimas). Tai ko gero mano mėgstamiausia kaupiklių testavimo programa dėl didžiulių savo konfigūravimo galimybių. Ji bus naudojama su standartizuotais Database, Fileserver, Workstation ir Webserver scenarijais, kurie, nors ir nėra gera reprezentacija kasdienių darbų atliekamų staliniame kompiuteryje, bet parodys teorinius kaupiklių pajėgumus. SSD kaupikliams šie scenarijai optimizuojami ne 512b, o 4kB sektoriams. Kita testų grupė, naudojama su IOmeter - skirtingų dydžių blokų nuskaitymo ir įrašymo atsitiktine tvarka bei paeiliui (naudojamas ir skirtingas užklausų skaičius). Tas pats IOmeter panaudotas ir kaupiklių pasiekties laikui matuoti.

Tolesnė testų seka - failų kopijavimo testai. Tam panaudotos dvi programos: X-bit Labs FC-Test 1.0 b13 ir AS SSD 1.6.4. FC Test turi penkis tipinius failų rinkinių nustatymus (MP3, Video, Installs, Windows ir Programs), tačiau su Windows 7 juos priversti veikti taip, kaip turi būti, gana sudėtinga. Dėl to sukūriau tris naujus testų rinkinius (suprantama, su skirtingo dydžio failais ir skirtingu jų kiekiu): MP3 (~8,5 GB Mp3 rinkmenų kolekcija), Video (~11 GB) ir Program Files (~12GB), sudarytą iš mano naudojamo kompiuterio Program Files katalogo. Atliekami trys testai: failų sukūrimo, skaitymo ir kopijavimo. Įtakos tokiam "kopijavimui" neturi sisteminis kietasis diskas. AS SSD taip pat turi tris panašius testus: ISO, Game ir Program, tačiau atlieka tik kopijavimo testą.

Nemažai dėmesio kreipiama į programinės įrangos krovimo spartą, taigi keli testai ir čia. Tai Windows 7 Ultimate krovimosi laikas, Crysis Warhead lygio krovimosi laikas ir kelių programų paleidimo vienu metu krovimosi laikas.

Tolesni testai - vieno stambaus ir daug smulkių failų išarchyvavimo trukmė WinRAR programomis ir antivirusinės programos skanavimo trukmė. Kelios šių testų kombinacijos išbandytos kartu atliekant kelių užduočių atlikimo vienu metu testus. Pabaigai - 3D Mark Vantage HDD testų rinkinys. Dauguma testų atliekami tris kartus, siekiant didesnio tikslumo.

Dėmesys taip skirtas ir kaupiklių energijos sąnaudoms, temperatūroms bei triukšmo lygiams.

 

Procesorius	Intel Core i7 870, 2,93 GHz
Pagrindinė plokštė	MSI P55-GD65
Atmintis	Apacer Value DDR3-1333, 9-9-9-24, 1T, 2 GB
Sisteminis kietasis diskas	Samsung F1, 500 GB
Vaizdo plokštė	MSI Geforce GTX 260 OC
Maitinimo šaltinis	Antec CP-850, 850 W
Optinis įrenginys	Samsung SH-S223
Procesoriaus aušintuvas	Cogage True Spirit

Visi testai, kur įmanoma, buvo atlikti nesukūrus skirsnio kaupiklyje su failų sistema. Testų platforma, kaip matote, tik su 2 GB atminties. Tai padaryta sąmoningai, kad kuo mažiau būtų iškraipomi testų rezultatai, kadangi Windows 7 "mėgsta" paspartinti savo veikimą dažniau nei man norėtųsi, testuojant HDD ir SSD, naudodama daugiau RAM. Tiesa, dėl to kiek nukentėjo greitesnių kaupiklių rezultatai aplikacijų krovimosi testuose.

Testavimo metodika nėra ideali ir ateityje bus papildyta didesniu namų vartojimą atitinkančių testų skaičiumi.

Ir galiausiai apie programinę testų sistemos konfigūraciją. Sisteminiame HDD buvo įrašyta Windows 7 Ultimate 64 bitų operacinė sistema, išjungti nereikalingi servisai, įskaitant defragmantaciją, superfetch ir prefetch. Tvarkyklių Intel SATA valdikliui versija: 10.1.0.1008.

Pabaigai turiu paminėti, jog, deja, su vienu ar kitu SSD kaupikliu buvo atlikti ne visi testai, nes tiesiog pritrūkau laiko. Šiek tiek noriu atkreipti dėmesį ir į būsimus rezultatus. Su Corsair SSD kaupikliu nepavyko priversti dirbti Wiper programėlės, paleidžiančios TRIM komandą, o TRIM palaikymas, kaip teko pastebėti testuojant po didelio kiekio atsitiktinių duomenų rašymo su IOmeter, su šiuo kaupikliu (galbūt dėl kontrolerio ypatybių) nėra ypatingai greitas, taigi kai kuriuose testuose Corsair F60 rašymo sparta yra šiek tiek žemesnė, nei potencialiai galėtų būti.

Rezultatai

Sparta

Pradžiai trumpa pažintis su linijinio įrašymo ir nuskaitymo sparta per visą kaupiklių spartą su HD Tach 3.0.1. Šis testas daugiau aktualesnis kietiesiems diskams, mat būtent jų sparta krinta keliaujant iš disko kraštų į centrą, kur mažėja sektorių skaičius.

Corsair F60

Intel X25-M

Kingston SSDNow V100

Samsung F3

Samsung F3EG

WD Blue

Seagate 7200.12

RAID0

HD Tach skaitymo ir rašymo sparta

Didelių staigmenų HD Tach nerodo. Tiesa, Intel kaupiklio linijinio įrašymo greitis visame paviršiuje yra netgi didesnis nei specifikacijose pateikiamas. Tuo tarpu Corsair kaupiklio rezultatai prastesni. Visų kietųjų diskų spartos kritimas artėjant link centro panašus, tik Samsung kietųjų diskų grafikas atrodo gana "plokščias", kadangi pradžioje greičiausiai sudirba spartinančioji atmintis, dėl kurios grafikas šauna į viršų, tačiau staigiai vėl nukrinta. Bendruose paviršiaus nuskaitymo testuose geriausiai pasirodo Samsung F3. Tuo tarpu Seagate grafikas pakankamai negražus, su daug kritimų. Seagate rezultatas įtakoja ir RAID masyvo grafiką. Iš grafiko išmestas RAID masyvo magistralės ("burst") rezultatas, kadangi jis viršijo 3000 MB/s ir diagramą darė nevaizdžia.

Pasiekties laikai

Pasiekties laikaiIOMeter išmatuoti vidutiniai ir maksimalūs kaupiklių pasiekties laikai skaitant ir rašant, kai duomenys siunčiami 10 minučių. Visų kietųjų diskų rezultatai panašūs. Visgi iš kietųjų diskų minimalią persvarą turi Seagate kaupiklis. Pakankamai keista matyti geresnį nuskaitymo pasiekties laiką žemesnių apsukų F3 kaupiklyje nei F3 modelyje. WD Blue čia išsiskiria nebent labai ilgu maksimaliu pasiekties laiku rašant. Visų SSD kaupiklių skaitymo pasiekties laikai yra labai neaukšti. Vis dėlto X25-M rodiklis čia geriausias. Kaip labai aukštą SSD kaupikliui galima įvertinti V100 pasiekties laiką rašant.

Toliau - visa eilė IOMeter testų. Pradėsime nuo keturių standartizuotų testų, imituojančių skirtingus apkrovų tipus: Workstation, Webserver, Database ir Fileserver (jų aprašą galite rasti StorageReview tinklapyje). Rezultatai daugiau atspindi teorines kaupiklių galimybes, o ne spartą įprastam namų vartotojui. Pateikiami rezultatai prie skirtingo užklausų skaičiaus, siekiant pamatyti, kaip kyla kaupiklių sparta. Atskiri grafikai pateikiami SSD ir HDD kaupikliams, kadangi skirtumai tarp jų yra labai dideli ir kietųjų diskų grafikai būtų visiškai "prisispaudę" prie nulio.

Iš esmės visuose rezultatuose matome panašias tendencijas. F60 rezultatai keliolika kartų didesni nei likusių dviejų SSD kaupiklių. Ir jie labai gerai auga, didėjant užklausų skaičiui. Tik Webserver teste, kuriame figūruoja vien tik atsitiktinis skirtingo dydžio blokų nuskaitymas, likę du kaupikliai nėra taip žemai, lyginant su juo. V100 rezultatai pakankamai įdomiai svyruoja keičiantis užklausų skaičiui ir praktiškai nekyla. Prastą spartos augimą matome ir su Intel kaupikliu. Su kietaisiais diskais matome labai panašius rezultatus tarp abiejų Samsung kaupiklių, nepaisant skirtingų jų apsukų skaičiaus. Panašūs rezultatai ir su Seagate ir WD diskais. RAID masyvo sparta čia pastebimai aukštesnė nei su bet kuriuo testuotu kietuoju disku, kai didėja užklausų skaičius, tačiau dar daug atsilieka nuo SSD kaupiklių spartos.

Linijiniai ir atsitiktiniai nuskaitymo/įrašymo greičiai pateikiami dvejopai. Su duomenų blokais nuo 512B iki 128 kB, keičiantis kaupikliui siunčiamų užklausų skaičiui. Tiesa, kad būtų sutaupyta vietos, šie grafikai pateikiami apačioje sumažinti. Pilno dydžio grafikai pateikiami su 4 kB ir 128 kB blokų dydžiais, palyginant, kaip su kiekvienu kaupikliu auga sparta, užklausų skaičiui kylant nuo 1 iki 4 ir tuomet 32.

Tarp kietųjų diskų didelių duomenų blokų linijiniame įrašyme dominuoja Samsung F3, o nuo jo nedaug atsilieka WD Blue. F3EG aiškus autsaideris. Tačiau viskas atrodo kiek kitaip, kai dirbama su 4 kB blokais. WD kaupiklis čia pasirodo ne iš gerosios pusės. Apskritai, pažiūrėjus į grafiką su įrašymo greičiais prie skirtingų blokų dydžių matyti, jog su mažais blokais Blue dirba ganėtinai vangiai. Samsung F3 4kB nuskaitymo teste taip pat įkrenta į šiokią tokią "duobę" ir nuskaitymo greitis su 4 ir 32 užklausom praktiškai nesiskiria nuo 2 kB nuskaitymo spartos. Tačiau įrašant tokio paties dydžio fragmentus, F3 prie bet kurio užklausų skaičiaus turi ryškią persvarą prieš konkurentus. Nuskaitant 4 kB blokus Intel ir Corsair kaupiklių sparta aiškiai kyla, kai siunčiamos 4 užklausos. Su Corsair kaupikliu tą patį matome ir įrašymo teste. Su Corsair linijiniais įrašymo greičiais su dideliais duomenų blokais čia pasivaržyti gali nebent RAID masyvas.

Atsitiktinio įrašymo ir nuskaitymo testuose iš kietųjų diskų "karaliauja" Seagate produktas. Samsung F3, tvirtai pirmavęs linijiniuose testuose čia kaip tik atrodo taip pačiai ar netgi prasčiau nei 5400 RPM F3EG. Tiesa, visų kietųjų kaupiklių sparta šiuose testuose nublanksta prieš SSD, kurie čia parodo savo stipriąja pusę. Tik čia matyti keli įdomesni dalykai. Intel kaupiklis nuskaitant 4 kB blokus čia pralenkia ir Corsair kaupiklį. Rašymo testuose, suprantama, X25-M jau negali pasipriešinti F60 modeliui. Kingston kaupiklis nuskaitymo testuose nusileidžia abiems kitų kompanijų produktams, nors linijiniai nuskaitymo greičiai visuose modeliuose yra panašūs. Tačiau didžiausias nusivylimas - rašymo testai. Prastas (kaip SSD kaupikliui) rašymo atsitiktinės pasiekties laikas prognozavo neypatingai aukštą atsitiktinio rašymo spartą, tačiau iš tiesų matome, kad šiuo atžvilgiu Kingston kaupiklis savo sparta yra arčiau kietųjų diskų. Taigi, nors sparta čia ir nėra tragiška, kokia buvo su JMF602, tačiau matyti, jog JMF618 yra būtent jo įpėdinis. Iš RAID 0 šiuose testuose naudos nėra.

Failų kopijavimo testai

 

Programų paleidimo ir veikimo sparta

SSD kaupikliai gali pastebimai pagerinti žaidimo užsikrovimo laiką. Trys 7200 RPM HDD ir RAID 0 konfigūracija užtrunka tiek pat, tuo tarp didesnis skirtumas matyti tik naudojant 5400 RPM kietąjį diską. Lengvas "multitaskingas" panašiai sumažina visų kietųjų diskų spartą. Gal truputį didesnis spartos kritimas matomas su Seagate 7200.12.

Kelių programų paleidimo teste (Firefox 3.6, Winamp 5.56, OpenOffice 3.3, Gimp 2.6 ir Blender 2.49) matome panašius rezultatus. Tarp SSD kaupiklių išsiskiria greičiausiai su užduotimi susitvarkantis F60, o HDD gretose greičiausias WD5000AAKS. Samsung F3 ir Seagate Barracuda diskams kelias programas krauti sekasi sunkiau, jau nekalbant apie F3EG.

Skenavimo Avira antivirusine programa (15,1 GB aplankas) skiriasi gana nežymiai. Lyderiauja Intel produktas (F60 čia kaip ir poroje kitų testų išbandyti tiesiog nespėjau). Ir vėlgi trijų greitesnių kietųjų diskų rezultatai panašūs, o nuo jų atsilieka tik F3EG.

Nors nei Seagate nei WD diskų rezultatai čia nėra patys geriausi, tačiau RAID masyve abu diskai šią užduotį atlieka labai greitai. Stebėtinai gerai su aplanko išskleidimu pasirodo ir F3.

Windows krovimosi laikuose (nuo krovimosi lango pasirodymo iki "Welcome") pakankamai prastai atrodo WD Blue kaupiklis, turint omenyje, jog jis iš kietųjų diskų greičiausiai krovė kelias programas vienu metu. Visa kita nė kiek nestebima.

Energijos sąnaudos

Diagramoje pateiktos išmatuotos kaupiklių energijos sąnaudos ramybės būsenoje ir matuojant rašymo pasiekties laiką. Čia matyti keli netikėtumai. Pirmiausia - labai nedidelis energijos sąnaudų skirtumas su Samsung F3EG ir WD Blue. Nepaisant lėtesnių apsukų, F3EG turi trigubai daugiau plokštelių, taigi ir galvučių, tačiau vartoja tik vos daugiau galios esant apkrovai. Kita, nelabai maloni staigmena - Kingston kaupiklio energijos sąnaudos. Jos atrodo didžiulės, lyginant su Intel ir Corsair kaupikliais. Greičiausiai aukštos yra paties JMF618 kontrolerio, kadangi flash atmintis gaminama pagal 32 nm technologinį procesą, o atminties lustų skaičius - 8 - toks pats kaip ir F60 su SandForce kontroleriu. Spartinančioji atmintis, taip pat vargu ar galėtų turėti lemiamą įtaką. Aukštesnes X25-M sąnaudas įtakoja spartinančiosios atminties lustas bei didesnis Flash lustų skaičius.

Triukšmo lygis

Visi kietieji diskai skleidžia panašų triukšmą ramybės būsenoje. Tiesa, esant apkrovai, noriu išskirti pora modelių. Pirmasis - F3EG. Matuojant pasiekties laiką šis kietasis diskas "riaumoja" gana garsiai. To iš 5400 RPM kaupiklio nesitikėjau. Antrasis kaupiklis - WD Blue. Matuojant pasiekties laiką jo "traškėjimas" turi šiokį tokį pustuštės skardinės prieskonį. Kitokiame korpuse šis diskas, greičiausiai, galėtų būti tylesnis.

Temperatūros

 

Šalčiausiu iš testo dalyvių drąsiai galima tituluoti Samsung F3EG kaupiklį. Likusių trijų diskų temperatūros gana panašios. Tiesa, Samsung F3 daviklio ir termometru išmatuotos temperatūros skyrėsi gana ženkliai.

Išvados

Susumavus visus rezultatus ko gero galima nesunkiai įsitikinti, jog SSD kaupikliai kai kuriais atvejais gali būti gerokai spartesni už įprastus kietuosius diskus. Tiesa, daug kas priklauso nuo paties SSD kaupiklio. Kurį iš šių trijų kaupiklių rekomenduoti namų vartotojams, sunku pasakyti. X25-M šiuo metu jau pakeitė naujesni modeliai, o jo kaina ten, kur jį dar galima įsigyti, nėra ypatingai viliojanti, nors sparta ir yra vis dar sąlyginai nebloga. Kingston su JMF618, nors ir neturi didelių problemų su atsitiktiniu rašymu, tačiau čia pasiekties laikas rašant vis dar yra pakankamai didelis, lyginant su kitais testų dalyviais. Iš kitos pusės, namų vartotojams tai nėra pats svarbiausias parametras, o aplikacijų krovimo sparta ar duomenų kopijavimas yra konkurencingas su likusiais testuotais kaupikliais, o kaina tesiekia vos 320 Lt. Taigi jis turi žemiausią vieno gigabaito kainą. Visgi aukštos jo energijos sąnaudos kiek komplikuoja jo poziciją. Corsair Force F60 dauguma atvejų - šiandienos testų lyderis. Prie serverinių apkrovų jis rodo žvėrišką spartą. Ir nors tai nėra tiksli indikacija namų vartotojams, bet žymi aukštą SandForce valdiklio potencialą. Tiesa, pasiekti rezultatai yra su "patobulinta" kaupiklio mikrokodo versija, tačiau iš tiesų gana sunku sugalvoti scenarijų namų vartotojui, kur galėtų nepakakti ir 10k IOps rašant 4kB blokus. Kaupiklio energijos sąnaudos yra labai žemos, o tiek linijinio, tiek ir atsitiktinio skaitymo ir rašymo sparta - puiki. Aplikacijų krovimosi laikas taip pat geriausias iš visų testo dalyvių. Tiesa, kaupiklis sąlyginai retai atsistatinėjo po sunkių IOMeter apkrovų, o failų kopijavimo sparta vis tiek neprilygo kietųjų diskų darbui, o 1 GB kaina didžiausia iš visų testų dalyvių. Visgi jam priklauso geriausias rezultatas. Tiesa, vargu ar galiu rekomenduoti iškart užsakinėti jį iš parduotuvių, kai parduotuvių lentynose jau tuoj tuoj pasirodys OCZ Agility 3 ir panašūs kaupikliai.

Su kietaisiais diskai kalba kiek kita. Visi trys 7200 RPM kaupikliai daugiau ar mažiau rodo panašius rezultatus. Labiausiai išskirti ko gero galima Samsung F3, kurio tiek linijinio skaitymo/rašymo, tiek ir failų kopijavimo rezultatai buvo geriausi. Tiesa, atsako laikai tiek skaitant, tiek ir rašant į jį nėra ypatingai geri, dėl ko kenčia sparta su smulkiais duomenų blokais, išsibarsčiusiais po visą paviršių. Netgi nedidelių failų linijinis įrašymas yra gana lėtas. Šiuo atveju WD Blue ir Seagate 7200.12 pasirodo tikrai geriau. Tiesa, WD sparta kyla gana lėtai, didėjant bloko apimčiai, o energijos sąnaudos gana aukštos. 7200.12 šiuo atžvilgiu pasirodo gana gerai Visgi didelių skirtumų operacinės sistemos nei programų krovimosi laikui tai neturi (vienintelis pastebimesnis skirtumas matyti kraunant kelias programas vienu metu), todėl iš teste dalyvavusių kietųjų diskų rekomendacija įsigyti keliauja Samsung F3. Viską susumavus, jis tiesiog geriausiai tinka namų vartotojui. Jo kaina, kaip ir likusių dviejų, tikrai nesikandžioja. Netgi priešingai Ketvirtasis, potencialiai lėčiausias HDD, dalyvavęs testuose, nepasirodė toks ir lėtas. Tiesa, aplikacijų krovimo laikai tikrai nėra geri lyginant su likusiais kietaisiais diskai, o garso lygis kaip 5400 RPM kaupikliui, kai duomenys yra pasiekiami, yra ganėtinai aukštas. Tačiau linijiniai skaitymo ir rašymo greičiai yra aukšti, energijos sąnaudos (turint omenyje, jog varikliukui tenka sukti tris plokšteles) tikrai nėra aukštos. Taigi multimedijos kolekcijos saugojimui toks diskas puikiai tiks.

Atskirų žodžių nusipelno ir RAID konfigūracija. Jos negalima laikyti SSD alternatyva. Ir nors su kitokiu masyvo "stripe" dydžiu rezultatai galėjo būti geresni su mažesniais blokų dydžiais atsitiktiniame rašyme/skaityme, RAID0 su kietaisiais diskai geriausia taikyti ten, kur reikalingas didesnis maksimalus pralaidumas. Tą ir galėjome matyti testuose, kur failų kopijavimo diagramoje aukščiausiai stovi būtent RAID konfigūracija.

Jei norėsite pakomentuoti mano straipsnį arba pareikšti savo nuomonę, apsilankykite Modding.lt forume.