Enermax - puikiai žinomas gamintojas kompiuterių maitinimo šaltinių srityje, gerą vardą užsitarnavęs kokybiškais maitinimo blokais ir neįprastais ventiliatoriais. Dabar ši Taivano kompanija, gyvuojanti jau dvidešimtmetį, turi nemažą įvairaus galingumo ATX maitinimo šaltinių pasirinkimą. Šiandienos apžvalgai Enermax pateikė vieną efektyviausių savo maitinimo blokų - Modu87+ 700 W modelį. Jis turi 80Plus Gold sertifikatą ir, bent jau pagal gamintojo specifikacijas, aukščiausią naudingumo koeficientą iš visų mano iki šiol bandytų maitinimo blokų. Ko jis vertas - aiškinsimės apžvalgoje.

Enermax Modu87+ pakuotė iš pirmo žvilgsnio atrodo labai santūriai. Priekinėje dalyje matome tik pagrindinę informaciją: gamintojo logotipą, maitinimo šaltinio modelį ir galią. Visiška priešingybė kitoje dėžutės pusėje. Čia gamintojas praneša apie krūvas Modu87+ technologijų, apie kurias šiek tiek vėliau užsiminsiu specifikacijų skiltyje, grubų energijos sąnaudų palyginimą su mažesnį naudingumo koeficientą turinčiais maitinimo blokais, maitinimo šaltinio temperatūrų kitimo ir ventiliatoriaus sukeliamo triukšmo grafikus, priklausomai nuo apkrovos ir informaciją apie galios pasiskirstymą skirtingose įtampos linijose bei kabelių kiekį.

Iš tiesų komplektacijoje nieko netrūksta. Enermax pridėjo netgi pora juostelių kabelių suveržimui bei savo "Cord Guard" laido fiksatorių, neleidžiantį netyčia ištraukti kabelio iš maitinimo bloko. Pridėtame lankstinuke, kuris išsilanksto į didžiulį lapą, pateikiama šiek tiek informacijos apie specifikacijas, trumpas techninių savybių aprašymas.

Šalia maitinimo bloko aprašymo Enermax tinklapyje randame ir ilgą savybių sąrašą. Pirmiausiai, apie įprastas. Pro87+ palaiko naujausią ATX V12 2.3 standartą, turi 80 Plus Gold sertifikatą (bent 87, 90 ir 87 % naudingumo koeficientas prie atitinkamai 20, 50 ir 100 % maitinimo bloko apkrovos)115 V įtampos tinkle), SLI ir Crossfire sertifikatus, aktyvią galios koeficiento korekcijos grandinę, dėl ko į tinklą išmetama nedaug triukšmų, o blokas gali veikti tiek 115, tiek ir 230 V įtampos tinkle (Enermax nurodo 100 - 240 V diapazoną).

Toliau žiūrint į sąrašą akivaizdu, jog Enermax labai pamėgo žodį "Guard". Automatinį ventiliatoriaus apsukų reguliavimą (prie nedidelių apkrovų jo greitis yra tik 330 RPM) gamintojas pavadino SpeedGuard, o apibendrintos visos PSU palaikomas apsaugas, kurių sąrašas iš tiesų ilgas (OCP, OVP, AC UVP, DC UVP, OPP, OTP, SCP ir SIP), vadinamas SafeGuard. Pakankamai įdomi funkcija, kuri vis dar sutinkama nedažname modelyje, pavadinta HeatGuard. Siekiant išsklaidyti maitinimo bloke susikaupusią šilumą po kompiuterio išjungimo, ventiliatorius po to sukasi dar iki 1 minutės. Tai dar vienas bandymas prailginti gaminio veikimo laiką. Paskutinis iš "sargų" yra CableGuard - metalinis fiksatorius, neleidžiantis netyčia ištraukti kabelio iš maitinimo bloko. Apie jį ankstesnėje Revolution 85+ apžvalgoje rašė iller. Malonu matyti, jog maitinimo šaltinis testuotas net 50 laipsnių temperatūroje. Tiesa, žiūrint į HeatGuard grafiką, pasirodė visiškai nepanašu, jog naudingumo koeficiento (iki 93% 230 V įtampos tinkle) ir ventiliatoriaus apsukų grafikai pateikiami būtent tokioje testavimo temperatūroje. Nepaisant to, jog, pasak Enermax, PSU gali be problemų atiduoti apkrovai 700 W esant 50 laipsnių aplinkos temperatūrai, tiek naudingumo koeficiento, tiek ir triukšmo lygio bei temperatūrų diagramos Enermax gautos, testuojant šaltinį maždaug 25 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Tiesa, tokiose temperatūrose šiuos testus atlieka dauguma gamintojų, netgi 80Plus sertifikatus išduodanti organizacija testuoja PSU kambario temperatūroje. Malonu, jog vartotojo vadove prie techninių specifikacijų nurodyta, kokioms (apytikriai) sąlygoms esant įsijungia minėtos maitinimo šaltinio apsaugos.

Modu87+ +3,3V ir +5V linijomis gali tiekti iki 24 amperų srovę. Maksimali abiejų šių linijų kombinuota galia - 120 W. Tuo tarpu +12 V linija padalinta į tris. Pagal specifikacijas, Enermax deklaruojamas jų srovės stirpis - po 25 A (informaciniame lape pažymima, jog OCP įsijungia esant 30-40 A srovei), o maksimali kombinuota jų galia, kaip ir dera šiuolaikiniam blokui, yra beveik 100 % visos PSU galios (šiuo atveju, 696 W). Pagal Enermax specifikacijas, pikinė šio maitinimo bloko galia yra 770 W (vėliau tai išbandysime perkrovos testuose).

Malonu matyti tokį kiekį laidų. Retai kada 700 W maitinimo bloke galime sutikti 4 PCI-E 6+2 kontaktų kabelius, o 8 SATA ir "molex" maitinimo jungčių pritrūks taip pat retas. Visi kabeliai tvarkingai įvilkti, atskirų laidų apimtis siekia įprastus 18 AWG. Jų ilgis taip pat didesnis už kiek anksčiau testuoto Nexus RX-7000 ir maitinimo šaltinio. Tiesa, ir šiame maitinimo šaltinyje yra du neatjungiami procesoriaus maitinimo kabeliai (8 kontaktų ir 4+4 kontaktų), vieną kurių pirkėjams tektų slėpti patiems. Teigiamą įspūdį palieka poromis kombinuoti PCI-E 6+2 maitinimo kabeliai (12 kontaktų). Tai nėra tiesiog prie vieno kištuko lygiagrečiai prijungtas antrasis, o iš tiesų kartu įvilkti du kabeliai. Toks sprendimas leidžia per daug neapkrauti laidų ir sumažinti kabelių raizgalynę korpuse (visgi greičiausiai sistemoje su tokiu PSU, vaizdo plokštei(-ėms) reikės bent poros maitinimo kabelių), nors tokio kabelio lankstumas ir sumažėja.

Kabelių jungimas prie trijų +12 V linijų yra pakankamai įdomus. Prie pirmosios linijos prijungti procesoriaus maitinimo kabeliai. Antrajai bei trečiajai padalinta po du vaizdo plokštės maitinimo kabelių ir periferijos kabelių +12V laidai. Kur visas įdomumas? Vaizdo plokščių maitinimo kabeliuose. Du į vieną supinti PCI-E maitinimo kabeliai iš tiesų jungiami prie atskirų linijų. Toks sprendimas labai logiškas, turint omenyje, jog prie abiejų linijų gali būti jungiami dar ir kietieji diskai bei kiti įrenginiai, kurie teoriškai galėtų padidinti sąnaudas iš vienos +12V linijos iki tokių, kurios įjungtų maitinimo šaltinio apsaugą nuo per aukštos srovės, kai naudojama labai galinga vaizdo plokštė.

Blokas nėra ypatingai didelis, jo matmenys siekia 150 x 86 x 160 mm. Paviršius blizgus, padengtas juodais dažnais, tačiau atparesnis įbrėžimams nei Nexus RX-7000. Iškart į akis krinta blizgantis aukso spalvos 140 mm diametro ventiliatorius su taip vadinamu "Twister" guoliu, kuris nėra kažkuo stebuklingas, tiesiog naudojamas savaiminio tepimo guolis, kurio sąlytis su ašimi dėl sukuriamo magnetinio lauko yra minimalus. Be abejo, bent jau teorijoje tai turėtų užtikrinti ilgesnį ventiliatoriaus tarnavimo laiką ir potencialiai mažesnį triukšmą ateityje. Maksimalios ventiliatoriaus apsukos siekia 900 RPM, kas iškart sufleruoja apie tylų ventiliatoriaus veikimą.

Maitinimo šaltinio korpuso konstrukcija visiška įprasta: apačioje įtaisytas minėtasis ventiliatorius, uždengtas grotelėmis. Galinėje dalyje - grotelės šalinti sušilusiam orui. Lipdukas su specifikacijomis užklijuotas viršutinėje maitinimo šaltinio dalyje.

Siekdami sumažinti maitinimo šaltinio nuostolius Enermax maitinimo bloke naudoja DHT LLC rezonancinę topologiją. Jos esmė - energijos nuoslolių sumažinimas tranzistorių persijungimo metu. Taip pat, ko gero nerastume nė vieno 80 Plus Gold sertifikatą kompiuterio turinčio maitinimo šaltinio be DC-DC konverterių, kurie iš jau gautos +12 V nuolatinės įtampos leidžia gauti +5 ir +3,3 V įtampą, kadangi tai leidžia pasiekti aukštesnį naudingumo koeficientą. Pora tokių DC-DC konverterių ant atskirų montažinių plokštelių galite matyti ir Modu87+ maitinimo bloke.

Kiti komponentai ir konstrukcija pakankamai įprasta. Pirminiam filtravimui randame pakankamai kondensatorių ir ričių (dalis jų - ant atskiros PCB dar ant AC lizdo vidinės dalies) bei varistorių. Diodų ir tranzistorių radiatoriai, kaip matote labai maži - į aplinką veltui išskiriama nedaug šilumos. Diodų tiltelis taip pat turi atskirą radiatorių. Pagrindinis kondensatorius - Rubycon gamybos, 470 uF talpos (420V, 85C). Dauguma likusių maitinimo bloke naudojamų kondensatorių - elektrolitiniai gerą vardą turinčio gamintojo, Nippon Chemi-Con, KZE serijos žemo impedanso kondensatoriai (tokie, beje, naudojami ir Chieftec Nitro 85+ serijoje). Antrinėje PSU dalyje, šalia DC-DC keitiklių galima pamatyti ir kelis polimerinius kondensatorius. Beje, kai kurie kondensatoriai sulituoti ant atskiros plokštelės ir pasukti 90 laipsnių kampu, siekiant sutaupyti vienos.

Vienintelis labiau už akių kliūnantis dalykas - litavimo kokybė. Nereikia netgi žiūrėti į pagrindinės PCB dugną. Papildomos atjungiamų kabelių plokštelės litavimas atrodo gana prastai.

Apie naudojamą ventiliatorių Enermax duomenų nepateikia. Aišku tik tiek, kad maksimali jo srovė - 0.15 A, o iš specifikacijų žinoma, jog sukasi jis iki 900 apsukų per minutę greičiu. Kaip jau esame matę ne viename maitinimo šaltinyje, dalis ventiliatoriaus uždengta plastiku, siekiant geriau nukreipti ventiliatoriaus oro srautą.

Nuo praėjusios apžvalgos maitinimo blokų testavimo metodika beveik nepasikeitė. Apkrauti pagrindines tris įtampų linijas naudojama apkrova su krūva didelės galios rezistorių, kurią galima reguliuoti poros amperų tikslumu. Apkrovus maitinimo bloką multimetru matuojamos linijų įtampos, o osciloskopu - pulsacijos įtampų linijose. Visi testai atliekami aukštesnėje nei kambario (~40 laipsnių pagal Celsijų) temperatūroje, siekiant imituoti darbo sąlygas prastai vėdinamo korpuso viduje. Matuojamos į maitinimo šaltinį patenkančio ir iš jo iškeliaujančio oro temperatūros, taip pat ventiliatoriaus sukeliamas triukšmo lygis (5 cm atstumu nuo šaltinio). Taip pat patikrinama, ar veikia apsauga nuo trumpo jungimo bei, jei maitinimo blokas turi kelias +12 V linijas ar vieną liniją, padalintą į kelias, matuojama prie kokių srovių įsijungia šios apsaugos. Šiek tiek detalesnį testavimo aprašymą galite rasti Nexus RX-7000 maitinimo šaltinio apžvalgoje.

Anksčiau maitinimo bloką apkraudavau ~ 20, 50, 75 ir 100 % gamintojo deklaruojamos maksimalios jo galios. Taip pat atlikdavau vieną perkrovos testą, siekdamas išsiaiškinti, ar PSU gali atlaikyti didesnę apkrovą, nei deklaruojama gamintojo, ir veikti specifikacijų ribose. Nuo šiol įtraukiu į šeštą testą: 10 procentų apkrovos. Tiesą sakant, tą padaryti labiausiai paskatino atlikta Core i7 2600k apžvalga, kurioje akivaizdžiai matyti, kiek nedaug energijos ramybės būsenoje gali naudoti galingiausi šiandienos procesoriai bei grafikos plokštės, nors esant apkrovai šie skaičiai didėja kelis kartus, o vaizdo plokščių gamintojai minimaliose maitinimo šaltinių specifikacijose mini aukštas maitinimo šaltinių galias. Būtent dėl to įdomu, kaip atrodo galingi maitinimo šaltiniai prie nedidelės apkrovos, tiksliau, koks yra jų naudingumo koeficientas, mat mažėjant apkrovai naudingumo koeficiento dažniausiai gana stačiai leidžiasi žemyn.

Ką gi, daugumoje testų įtampos nėra idealios, tačiau nenukrypsta už ATX V12 standarto numatytų 5 % ribų. Svarbiausia, +12 V linijos įtampa maksimaliai nukrypsta mažiau nei 2 procentus. Maitinimo bloko naudingumo koeficientas, kaip ir buvo galima tikėtis, labai aukštas - iki beveik 92 % esant vidutinei apkrovai, 40 laipsnių temperatūroje. Naujame, 10 % apkrovos teste matyti, jog naudingumo koeficientas krinta kiek žemiau, tačiau 84,5 % iš tiesų yra labai geras, jei ne puikus rezultatas. Netgi perkrovos teste, kurį maitinimo šaltinis atlaikė be problemų, naudingumo koeficientas išliko arti 89 %.

Tiesa, patys maloniausi skaičiai šioje lentelėje - maitinimo šaltinio triukšmo lygio rezultatai. Iš pirmo žvilgsnio jie labai aukšti dėl aukšto aplinkos triukšmo ir nedidelio matuoklio atstumo iki maitinimo šaltinio, tačiau Enermax Modu87+ 700 W yra tyliausias mano kada nors testuotas maitinimo šaltinis. Paprastai, dauguma maitinimo blokų, su reguliuojamomis ventiliatoriaus apsukomis yra praktiškai negirdimi, kol apkrova nepadidėja iki ~50 % (ypač, jei aplinkos temperatūra nėra aukšta), tačiau netgi perkrovos testuose, aukštoje aplinkos temperatūroje jis veikė praktiškai negirdimai, tiesą sakant, - netgi tyliau, nei prieš tai bandytas RX-7000, prie 20% apkrovos. Ir tokio ventiliatoriaus darbo pakanka palaikyti pakankamai žemą bloko temperatūrą.

Čia situacija pakankamai įdomi. Gana prieštaringai atrodo įtampos grafikas ir programos fiksuojamas amplitudės dydis. +12 V linijos atveju viskas tvarkoje: pulsacijos 100 % apkrovoje nekelia jokių problemų - nuo programinės įrangos rodomų 55 mV iki maksimalių ATX V12 standarte apibrėžtų 120 mV skirtumas didžiulis. Plika akimi matome tokią pačią amplitudę. Tačiau, nors +3,3 V linijos pulsacijos , žiūrint į grafiką, atrodo kur kas žemesnės nei 50 mV, tačiau programinė įranga fiksavo didesnę nei nei 50 mV amplitudę (vertikali grafikų padala - 50 mV). Pakeitus laiko mastelį situacija nepasikeitė. Atsitiktinių šuolių taip pat neužfiksavau. Su +5 V situacija panaši. Į galvą netgi buvus šovusi mintis, jog kažkas negero nutiko su pora kondensatorių, per kuriuos jungiu osciloskopą, tačiau jie pasirodė sveiki. Artėjančiose apžvalgose į problemą pasigilinsiu labiau. Perkrovos testuose tiek +3,3, tiek +5V linijoje pulsacijos dar labiau išaugo (+3,3 V netgi vizualiai priartėjo prie 50 mV ribos, o +5 V - ją viršijo). +12 V pulsacijos pakilo iki 85 mV, tačiau tai vis tiek lengvai išliko leistinose ribose.

Išjungto maitinimo šaltinio energijos sąnaudos - tik 1,2 W (0,9 W išjungus jungiklį). OCP apsauga +12 V linijai, kai kitos dvi linijos visiškai neapkrautos, įsijungė ties ~35 A riba, kas yra pakankamai gerai ir visiškai atitinka gamintojo specifikacijas. Apsauga nuo trumpo jungimo puikiai veikė tiek +5, tiek ir +12 V linijose.

Enermax Modu87+ 700 W palieka pakankamai gerą įspūdį, tačiau kartu turi ir kelis nuo pirkimo galinčias atbaidyti savybes. Kaip parodė testai, šis PSU tikrai turi labai aukštą naudingumo koeficientą. 93 % pasiekti nepavyko (greičiausiai, dėl aukštesnės aplinkos temperatūros), tačiau pasiekti beveik 92 %. Netgi prie labai mažų apkrovų naudingumo koeficientas išlieka labai aukštas. +12 V įtampos buvo stabilios ir maksimaliai visų testų metu buvo nukrypusios ne daugiau nei 1,25 %. 3,3/5 V tampų vertės, nors ir ne tokios preciziškai tikslios, visgi be problemų telpa į +/- 5% rėmus. Pagyrimo sulaukia ir pakankamas ilgų kabelių skaičius ir labai tylus ventiliatorius. Kaip labai riebų minusą galima įvardinti ir aukštą maitinimo šaltinio kainą, Europos parduotuvėse siekiančią 570 litų. Nepaisant aukšto naudingumo koeficiento, tokį kainų skirtumą, lyginant sutaupomus pinigus su bent pora šimtų litų brangesniu kokybišku analogiškos galios maitinimo šaltiniu su, sakykim, 80Plus Bronze sertifikatu, suma už energijos sąnaudas per visą kompiuterio naudojimo laiką gali taip ir neatsipirkti. Daugiausia tai ir neleidžia gauti aukščiausio įvertinimo Enermax Modu87+ maitinimo šaltiniui.


Modding.lt komanda dėkoja Alexandra Kogan iš www.enermax.co.uk už apžvalgai suteiktą produktą.

Jei norėsite pakomentuoti mano straipsnį arba pareikšti savo nuomonę, apsilankykite Modding.lt forume.